Kristianas d' Oriolia būdamas devyniolikos jau pelnė du pasaulio čempionatų aukso medalius. Jis iškovojo šešis Olimpinius apdovanojimus ir yra vienas jauniausių Olimpinių čempionų pasaulyje.

  Kristianas gimė Prancūzijoje, Perpinjano mieste, kuriame fechtuotojų dvikovos turėjo senas, šimtametes tradicijas. Kilmingų didikų šeima užsiėmė vynuogių auginimu.

Šis talentingas rapyrininkas pradėjo fechtuotis devynerių metų. Pirmasis treneris buvo Kristiano tėvas, pirmoji treniruočių vieta - nedidukė nuosavo rūsio salė. Labai greitai išryškėjo jaunuolio talentas. Jau būdamas penkiolikos, jis jau lenkė savo bendraamžius ir "metė pirštinę" ir suaugusiems fechtuotojams. Aštuoniolikos metų sportininkas tapo Prancuzijos rinktinės nariu ir paliko iškovojęs visus įmanomus aukščiausius pasaulinius apdovanojimus. Talentingas  katalonas buvo kairiarankis, neišpasakytai lankstus, judrus ir pasižymėjo virtuoziška klasikine technika,kurios išmokė treneriai Bure ir Elmero.

Jo fechtavimo stilius buvo nenuspėjamas, žaibiškai greitas.Veiksmai atliekami elegantiškai ir laisvai. Vis tik šis XX amžiaus d' Artanjanas sunkiai perėmė fechtavimąsi elektrine rapyra.             

K. d' Oriolia keturis kartus tapo pasaulio čempionu: 1947m. Lisabonoje, 1949m. Kaire, 1953m. Briuselyje ir 1954m. Liuksenburge. Tiek pat kartų jis šventė komandines pergales pasaulio čempionate: 1947, 1951, 1953 ir 1958m.     1952 m. Helsinkio ir 1956m. Melburno Olimpinėse žaidynėse jis tapo Olimpiniu čempionu (šiose Olimpiadose dalyvavo ir lietuvis Juozas Udras.Jo pasiekimai buvo kuklesni).1948m. laimėjo " sidabrą" Londone. Tris kartus pelnė olimpinius komandinius apdovanojimus- du "aukso" ir vieną "sidabro" medalį, atitinkamai 1948,1952m. ir 1956m.

1960m. Romoje jis nešė Prancūzijos delegacijos vėliavą ir baigė savo kaip rapyrininko karjerą, iškovodamas  7-tąją vietą. Jam tada buvo 32 metai.

"Šiuolaikinis d'Artanjanas", kaip jį vadino varžovai,kovojo takelyje beveik trisdešimt metų!(nuo 1941 iki 1970m.)